Kas yra seniūnaitis?

Seniūnaičiai paprastai pažįsta visus ar bent daugumą savo seniūnaitijos gyventojų, rūpinasi jais, padeda spręsti jiems kylančias problemas, atstovauja jų interesams. Būtent seniūnaitis turėtų būti tas gyventojų atstovas, kuris mato problemas, su kuriomis susiduria gyventojai, išmano jų sprendimą, organizuoja gyventojus telktis ir yra tarpininkas tarp gyventojų ir vietos valdžios.

Seniūnaičiai renkami iš gyvenamųjų vietovių ar jų dalių sudaromose seniūnaitijose. Kandidatus į seniūnaičius gali siūlyti tik tos seniūnaitijos, kurioje renkamas seniūnaitis, gyventojai, bendruomeninės organizacijos.

Siekiant išvengti dvigubo atstovavimo, interesų konflikto, seniūnaičiu negali būti renkamas tos savivaldybės tarybos narys, savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės kontrolierius, savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas.

Seniūnaitis, atstovaudamas seniūnaitijos gyventojų interesams seniūnijoje, savivaldybės institucijose ir savivaldybės teritorijoje veikiančiose valstybės įstaigose turi teisę tiesiogiai dalyvauti rengiant ir svarstant savivaldybės institucijų sprendimų projektus, kai sprendžiami klausimai yra susiję su jo atstovaujamos gyvenamosios vietovės bendruomenės viešaisiais reikalais.

Seniūnaitis pasibaigus kalendoriniams metams per 2 mėnesius seniūnaitijos gyventojams pateikia praėjusių kalendorinių metų veiklos ataskaitą ir veiklos kryptis kitiems kalendoriniams metams.

Seniūnaitis taip pat dalyvauja:

• svarstant klausimus dėl piniginės socialinės paramos skyrimo savivaldybės tarybos nustatyta tvarka;

• pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisijoje;

• organizuojant gyventojų apklausas ir gyventojų susitikimus su savivaldybės tarybos nariais, seniūnu, savivaldybės administracijos direktoriumi arba šio įgaliotu atstovu, kitais savivaldybės ir valstybės institucijų ir įstaigų atstovais;

• seniūnaičių sueigoje2.

Veikdamas pagal jam suteiktus įgaliojimus seniūnaitis skatina gyventojus:

• prižiūrėti gyvenamosios vietovės teritoriją, rūpintis aplinkos apsauga;

• rūpintis labiausiai pažeidžiamais bendruomenės nariais (socialinę riziką patiriančiomis šeimomis, nepilnamečiais, vienais gyvenančiais asmenimis, neįgaliaisiais ir kt.);

• organizuoti sveikatinimo, kultūros ir sporto renginius ir juose dalyvauti;

• organizuoti bendruomenės saugumo užtikrinimo priemones ir jose dalyvauti;

• puoselėti savo gyvenamosios vietovės materialųjį ir nematerialųjį paveldą.

2 Seniūnaičių sueiga – seniūnaičių susirinkimas, kuriame sprendžiami Vietos savivaldos įstatymo nustatyti klausimai (Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 20 dalis). Išplėstinė seniūnaičių sueiga – seniūnaičių ir seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje veikiančių bendruomeninių organizacijų deleguotų atstovų susirinkimas, kuriame sprendžiami šio įstatymo nustatyti klausimai (Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Išplėstinėje seniūnaičių sueigoje gali būti svarstomi klausimai dėl seniūnijos bei seniūno veiklos gerinimo ir teikiami pasiūlymai savivaldybės administracijos direktoriui ir merui (Vietos savivaldos įstatymo 41 straipsnio 1 dalis).

Oficialus šaltinis: Seniūnaičio žinynas – Vidaus reikalų ministerija